Namelis medyje iš tiesų egzistuoja

Namelis medyje iš tiesų egzistuoja

Po intensyvaus gruodžio maratono man, kaip ir Tučiams, prireikė atsijungti. Pailsėti ir su šeima iš naujo susitikti. Tikiu, kad visi ne kartą esame taip jautęsi: gyveni kartu, tačiau per krūvą reikalų, žmonių, susitikimų po kurio laiko nebežinai, kuo gyvena tavo artimiausieji, netgi kas jiems per dieną nutinka!

Taigi be didelių išankstinių planavimų, susikrovėm daiktus į mašiną ir nusprendėm keliauti sniego paieškoti, į Laplandiją, dar plačiai žinomą kaip Kalėdų Senio šalį.

Beieškodami kur gyventi, aptikome mus visus užbūrusį dalyką – namelį medyje, miškuose, šalia poliarinio rato. Taigi visai netyčia, mūsų kelionės tikslas ėmė ir sutapo su Tučių šeimynėlės tikslu ir net nežinojome, kas svarbiau: ar Kalėdų Senelį susitikti ar į tą namelį įsiropšti.

Jei egzistuoja Kalėdų Senelis, kažkur turime rasti ir šitą grožį.
             Jei egzistuoja Kalėdų Senelis, kažkur turime rasti ir šitą grožį.

Norėjome kuo greičiau pasiekti tą išsvajotą namelį, po sniegus pasimurkdyti, Šiaurės pašvaistę pamatyti, bet ir pati kelionė buvo ne ką mažiau svarbi.

Automobiliu per dieną nulėkėme nuo Vilniaus iki Talino, kitą rytą jau kėlėmės keltu į Helsinkį. Čia privaloma tvarka reikėjo apsilankyti trolių Mumių kavinėje (kuri man pasirodė, na, labai jau be pastangų padaryta, be to, kad valgai iš mumių herojų indų ir kad yra keletas knygelių bei suvenyrų, nieko ypatingai kūrybiška nėra).

unnamed-7

Centrinėje Helsinkio aikštėje veikė čiuožykla, tai smagiai prisičiuožinėjome, kakava šildėmės, o kitą rytą dar spėjome ir į įspūdingą Modigliani parodą nukeliauti, kur nupirkau savajai Onytei žymių dailininkų piešinių spalvinimo knygelę. Ta nerealiai kūrybiška knygelė dažnai gelbėdavo kelionės metu, kai pasigirsdavo tas esminis vaikiškas klausimas „Ką man veikt?“

Iš tiesų, ką daryti, kad kelionės automobiliu neprailgtų? Visų pirma, per dieną nevažiuoti per daug kilometrų 🙂 Pastebėjome, kad trys šimtai per dieną vaikui ir mums patiems dar visai lengvai įveikiami, o štai jau penkis šimtus kilometrų per dieną nukeliavus nuovargis nejuokingas. Vis dėlto, susitaikykime, kad su vaikais keliauti nėra visai tas pats, kas be jų.

Žinoma, turėjome porą filmų – Zootropolį ir Kubo bei gausybę žaidimų planšetėje, bet stengdavomės jais nepiknaudžiauti ir automobilyje prie ekrano praleisti ne daugiau 2 val.

zootropolis-slide
Zootropolis – labai graži ir šmaikšti istorija apie draugystę ir drąsą

Nuostabus dalykas yra Lietuvos radijo mediatekoje esantys „Vakaro pasakos“ įrašai, ypač praverčiantys, kai tamsu (o tai Suomijoje praktiškai didžiąją „dienos“ dalį). Važiuoji, klausaisi ir nuobodulio kaip nebūta: tiek gerų pasakų puikių aktorių balsais ten įrašyta. Topų topas yra jau keliskart klausyta istorija apie dėdulę Petsoną ir katiną Findusą „Sąmyšis darže“, įgarsinta Rolando Kazlo. O kur dar istorija apie raudoną vežimėlį (J.Baltrukonytės „Filmukai“), Mamulės Mū istorijos, Hilda, elfų karalienė ir daugybė kitų.

Ir visada nuotaiką pakelia žaidimas, kada visi pakeliui turi pasiūlyti paklausyti po dainą. Čia būna visko: ir Nirvana ar Metallica, ir Liūdni Slibinai ar Vytautas Kernagis, Queen ar the Beatles ir net Disclosure būna 🙂

Čia Onytės dažniausias pasirinkimas, nuginkluoja visas dainas prieš ir po:

Taigi nusprendę keliauti automobiliu nuo Vilniaus iki Suomijos šiaurės su dukra ne automobilyje turėjome daugiausia rūpesčių. Reikalų košės privirė šaltis, nes sniego batai, kurie tiko Lietuvoje, prie – 25 ar -30 tapo nebeveiksnūs, pirštinės, kurios namuose atrodė labai šiltos, irgi išdavikiškai praleido žvarbesį.

Ilga kelionė per Suomijos miškus

Laplandijoje mus ištiko tikrai labai šaltos dienos, tokios pas juos irgi neišaušta dažnai. Tačiau Suomija tikrai būtų daugelio mūsų, lietuviškų mamų svajonė, nes ten nerealiai didelis šiltos amunicijos vaikams pasirinkimas, o kaip tik dar prasidėjo išpardavimai, ir mes parduotuvėje nukovę super šiltus batus for strong winter conditions, buvom pasiruošę viskam.

Mus tempia elnias vardu Kero, toks pasiutėlis, labai nori kuo greičiau lėkti :)
Mus tempia elnias vardu Kero, toks pasiutėlis, labai nori kuo greičiau lėkti 🙂

Net sutemus keliauti per mišką su briedžių tempiamomis rogėmis ar stebėti Šiaurės pašvaistę vidurnaktį.

Šildomės po kelionės su elniais. Laužas spragsi, o mūsų gidė pažadėjo tuoj išvirti arbatėlės.
Šildomės po kelionės su elniais. Laužas spragsi, o mūsų gidė pažadėjo tuoj išvirti arbatėlės.

Tai kur tas namelis medyje, galvoja tie, kurie ištvermingai perskaitė jau iki šio sakinio. Jei tokių esama, spaudžiu jums ranką 🙂 Sako, žmonės šiais laikais internete ilgų tekstų nebeskaito 🙂

Nemažai tėvų ir mamų, perskaičių vaikams mūsų su Laura knygelę, man po to rašo: „Martynas klausia, kur tas namelis“, „Andre, gal padaryk tokį viešbutį iš tikrųjų?“ ir pan.

Nežinau, kodėl, bet namelis medyje iš tikrųjų yra magiškas dalykas. Kaip kad stebuklingas yra miškas, erdvė, kurioje ne mes esame pagrindiniai šeimininkai. Vieta, kurioje jaučiamės taip, tarsi viskas, kas yra aplink mus, yra nepažinta ir nauja. Mūsų laplandiškasis namelis medyje nebuvo toks, kokį miške suranda Tučių šeima. Nebuvo ten nusileidimo čiuožykla ar kopetėlių 🙂 Bet miegoti pakilus nuo žemės, žvelgiant į siūbuojančias pušis, pro langus besirangant pašvaistei ar ištikimai šviečiant mėnuliui su žvaigždėmis, buvo tikrai ypatingas jausmas. Kurį užsitarnavome lėtai, bet išradingai keliaudami link Šiaurės.

Namelyje medyje iš naujo perskaitėm Tučių gamtinėtojų istoriją. O kaipgi kitaip!
Namelyje medyje iš naujo perskaitėm Tučių gamtinėtojų istoriją. O kaipgi kitaip!

„Namelis medyje iš tikrųjų yra!“, – po to sakė mūsų mažoji. Jai teko miegoti tokioje lovoje kuri yra tarsi kapsulėje ar angoje, kuri yra antresolėje. Į ją reikėjo įilipti kopetėlėmis, ten buvo „nuosavas“ langelis ir švieselė.

Gal tikrai reikia paprašyti senelių, kad kaime sumeistrautų vaikams namelius medžiuose?

 


1 COMMENT
  • Alma
    Atsakyti

    Onytės prašymą ir jos nupieštą projektą įrengti namelį Gyliškių kaimo sode seneliai su džiaugsmu priėmė. Vaikai super kūrybingi ,jei tik juos išklausai. Seneliai Alma ir Kęstutis.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *